Sveiki,

jei jau atvertėte šią antraštę, vadinasi, norite ne tik susipažinti su mano darbais, bet ir sužinoti, kas stovi priešais kadrą. Taigi, susipažinkime – esu fotografas Aivaras Šimeliūnas.

Fotografuoti man yra daugiau nei hobis, todėl mano gyvenimas – fotografija. Trumpiau tariant, esu pasakotojas, kuriantis istorijas apie žmonių kasdienius gyvenimus taip, kad net Jiems patiems įprasta akimirka taptų šventa. O to tikro šventumo, tos pasakos ar medaus skonio ne tiek jau daug mūsų pasauliuose. Vestuvės, naujos gyvybės laukimas, krikštas, netikėti stebuklai – tai tos būties išraiškos formos, kurias žmogus nori patikėti fotografui.

Pasitikėjimas ir patikėjimas – tai ypatinga būsena tarp fotografo ir kliento, leidžianti kalbėti lūkesčiams, išlaisvinanti rankas kūrybai, išvaduojanti fotografą iš bet kokių įsipareigojimų fotografuojantiems žmonėms. Tai jokiu būdu nėra besaikis brovimasis į žmonių gyvenimus, o tik jų aplankymas ir  „pasikalbėjimas“. Fotografija aš paliudiju Jų gyvenimą, įprasminu Jų egzistenciją, todėl kadruose užfiksuoti virsmai ne sustoja, o atvirkščiai – ima  suktis lyg maži gyvybės ratai.

Tyrai džiaugiuosi, jei man tą ratą patiki sukti net keletą kartų. Dažnai visa tai prasideda nuo dviejų žmonių numegztos žalios meilės pievos, kurią tenka pernerti per vieną akį, kad vidurvasarį ji užsiklotų perregimo baltumo šydu, pralendančiu pro bevardžio piršto žiedus. Vėliau imu jaukintis Jų šventą paslaptį iki pirmo klyksmo, kol subręsta naujas pumpuras žydėjimui. Ir taip be pabaigos, kad net nėra kada rudenio šalnai ateiti .

Jei sutampa mūsų mintys, jei mano fotografavimo stilius ir darbai Jums šnabžda istorijas, tada nelieka vietos nerimui ar tai geras pasirinkimas.

Eime braidyti po amžinai žaliuojančias pievas, juk mums pakeliui…