Neginčijama, akivaizdi ir nieko nestebinanti tiesa, jog pajūry švenčiantys vestuves jaunavedžiai trokšte trokšta įamžinti meilės priesaikos dieną prie jūros. O kur daugiau? Kur, mielieji? Pritariu Jiems ir vargu ar ir būtų dera atsisakyti šio peizažo. Jūra-stichija, stebuklas, stebinantis žmogų kiekvienąkart ją išvydus ir tiek pat nustebinantis fotografus neprognozuojamais orais.

     Taip kalbu apie vestuves prie jūros ir nuolankiai priimu poros kvietimą fotografuoti Jų vestuves Kaune. Taigi, Kaune! Čia man labiau suspurda širdis ne dėl neprognozuojamų orų, o dėl to, kad šis miestas man artimas. “Kaunas Pilnas Kultūros”, – rėkia šūkiai žiniasklaidoje ir reklaminiuose stenduose. Ir tai mane ramina, “veža”…  Tiesą pasakius, Kaunas tikrai pilnas kultūros: gotikinio stiliaus Šv. Gertrūdos bažnyčios skliautai, urbanistinė architektūra Nemuno saloje, Kauno soboro kolonų didybė ir garsioji Laisvės alėja… Tik čia nuotaka ir gali išgerti puodelį kavos, pažadinančios tyriausius jausmus savo vieninteliam.

     Vėliau ore tvyrojo ramybė ir daugiaspalvė jausmų paletė. Nesinorėjo nieko, nes visa kita – retkarčiais išsprūstantis Betos juokas, kuris sulig vakaro žara vis garsėjo, bei Justo meilės kupini žvilgsniai.

     Šmėsteli mintis – kas būtų, jei Kaunas būtų prie jūros?