Nemeluosiu – fotografuoti Nidoje vestuves, krikštynas ar asmenines fotosesijas yra išskirtinė dovana pačiam fotografui. Minėdamas „išskirtinė“ nenoriu duoklės atiduoti vien vietovės unikalumui (Nida – tai pati sau ir niekam kitam Nida). Verta pasidžiaugti, jog ir klientai yra tie, kurie geba „atsiskirti“ nuo masiško ir šabloniško šventės kūrimo. Gal tas nepaaiškinamas stebuklas įvyksta per vandenį, išplaunantį „grynuolius“ į kitą krantą? O gal tai tik mano įsitikinimas?

Gilintis į tai net man pačiam per sudėtinga, nes didžiu džiaugsmu apkvaistu nuo ramybe ir paprastumu žvelgiančių žmonių. Arijaus krikštynos man pačiam tapo užuovėja nuo skubančių ir susirūpinusių veidų. Nebuvo čia nei 20 a. pr. medinės vilos, nei rūkyto ungurio. Buvo svarbiausia – Arijaus ir jo artimųjų šventė, kvepėjusi pušų sakais pro Dievo langus.

P.S. Ar beverta valyti fotografijas nuo Nidos kopų smilčių?

Visa fotosesija čia…

Arijaus krikstas-049